Puodžiūnkiemis

1961m., Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 503psl., kieti viršeliai, su aplanku (aplankas ne pasitrynęs).
„Puodžiūnkiemis“ yra vienas žymiausių A. Vienuolio realistinių romanų, parašytas pokario metais (pirmą kartą išleistas 1949 m.). Kūrinyje vaizduojamas XX a. pirmosios pusės Lietuvos kaimo gyvenimas, klasių diferenciacija, pasiturinčio ūkininko Puodžiūno šeimos likimas, godumas, socialiniai lūžiai ir kaimo buitis.

Pasiturintis, be galo godus ir žiaurus ūkininkas Jurgis Puodžiūnas. Jis siekia bet kokiomis priemonėmis išlaikyti ir išplėsti savo ūkį (Puodžiūnkiemį). Puodžiūnas despotiškai valdo namiškius ir savo sūnų verčia vesti nemylimą, bet turtingą merginą vien dėl žemės.
Ūkininkas negailestingai išnaudoja savo samdinius (ypač dvaro kumečius ir kaimo varguomenę), o tai sukelia gilų bendruomenės priešiškumą. Godumas pamažu sugriauna paties Puodžiūno šeimą, suluošina vaikų likimus, o pasikeitusios istorinės aplinkybės (sovietinė okupacija ir kolektyvizacija) galutinai sunaikina jo taip sunkiai kauptą turtą ir patį Puodžiūnkiemį.